Kelionė išsinuomotu automobiliu po pietvakarių Angliją, III dalis
Jei dar neskaitėte - I dalis ir II dalis Naktis Penzance buvo rami, kaip ir kitos, tačiau su nedideliu šoko prieskoniu. Pabudau nuo skardžių balsų gatvėje. Buvo akivaizdu, kad įkaušusi kompanija grįžta po gero vakarėlio. Triukšmingais jų nepavadinsi, tačiau nakties tyloje balsai skambėjo kaip bažnyčioje. Buvo dar tamsu. Staiga ore pasklido dūžtančio ir byrančio stiklo garsas, keli klegesiai ir nuskubantys žingsniai. Apsnūdęs protas sumetė: "Panašu į dūžtantį automobilio langą... Matai, kaip nesaugu laikyti automobilį gatvėje... Bet juk ir mūsų stovi čia pat po langais... Ne-e-e-e, čia gali būti bet kuris automobilis, juk nebūtinai mūsų, jis niekuo nesiskiria nuo kitų... Bet juk normalūs savininkai ant bako dangtelio neklijuoja lipdukų su užrašu Dyzelis , o ant priekinio lango nelipdo salone rūkyti draudžiančių ženklų... Mūsiškė - akivaizdžiai nenormali, akivaizdžiai nuomota, akivaizdžiai gali užkliūti įkaušusiems kvailiams". Kitą akimirką jau stovėjau prie lango, plači