Kelionė išsinuomotu automobiliu po pietvakarių Angliją, III dalis

Jei dar neskaitėte - I dalis ir II dalis

Naktis Penzance buvo rami, kaip ir kitos, tačiau su nedideliu šoko prieskoniu. Pabudau nuo skardžių balsų gatvėje. Buvo akivaizdu, kad įkaušusi kompanija grįžta po gero vakarėlio. Triukšmingais jų nepavadinsi, tačiau nakties tyloje balsai skambėjo kaip bažnyčioje. Buvo dar tamsu. Staiga ore pasklido dūžtančio ir byrančio stiklo garsas, keli klegesiai ir nuskubantys žingsniai. Apsnūdęs protas sumetė: "Panašu į dūžtantį automobilio langą... Matai, kaip nesaugu laikyti automobilį gatvėje... Bet juk ir mūsų stovi čia pat po langais... Ne-e-e-e, čia gali būti bet kuris automobilis, juk nebūtinai mūsų, jis niekuo nesiskiria nuo kitų... Bet juk normalūs savininkai ant bako dangtelio neklijuoja lipdukų su užrašu Dyzelis, o ant priekinio lango nelipdo salone rūkyti draudžiančių ženklų... Mūsiškė - akivaizdžiai nenormali, akivaizdžiai nuomota, akivaizdžiai gali užkliūti įkaušusiems kvailiams". Kitą akimirką jau stovėjau prie lango, plačiai atitraukęs užuolaidą. Šalia - Jurgita, net nežinau, kuris iš mūsų čia atsidūrė pirmas. Lauke nė gyvos dvasios, jokių stiklų, nepajudintas automobilis stovi savo vietoje, mėnulio šviesoje ant jo šono buvo galima aiškiai įskaityti užrašą Diesel. Panašu, kad kažkur dužo butelis. Sukritom į lovą. Buvo 5 val. ryto. Galėjome dar gerą valandžiukę nusnūsti.

Šiuo taku grįžome iš salos (kiek vėliau, žinoma)

Naktiniai striokai greitai užsimiršo, nes išaušusi dar viena saulėta diena buvo vėl kupina naujų įspūdžių. Aplankėme Šv. Mykolo kalną (St. Michael's Mount), esantį saloje, į kurią už 6 svarus mus nuplukdė valtininkas, o atgal grįžome pėsti akmeniniu taku, jau spėjusiu nudžiūti po atoslūgio. Dar būnant saloje teko stebėti, kaip akyse senka vanduo apnuogindamas akmenuotą dugną, ir ten kur vos prieš keliasdešimt minučių plaukiojo valtys, dabar galima buvo tiesiog pereiti pėsčiomis - man įspūdis neišpasakytas, o Jurgita jautėsi valtininkų apgauta. Antrąją dienos dalį praleidome Edeno Projekte (Eden Project), kur realus gyvenimas susiejamas su idealaus gyvenimo koncepcija. Tai švietėjiškas projektas, mokantis efektyviai naudoti gamtos išteklius, atskleidžiantis žmogaus veiklos įtaką jį supančiam pasauliui, populiariai pateikiantis mokslinius faktus apie pasaulio pažinimą. Visą pasivaikščiojimą po Edeną vainikavo apsilankymas tropikų biome - milžiniškame plote uždengtame izoliuojančiu nuo išorės gaubtu - kuriame sukurtas realus tropikų klimatas. Iš pavasarinės Anglijos vėsos patekus į 38 laipsnių karštį, kur oro drėgmė visiškai beprotiška, didžiausias išsigelbėjimas buvo specialiai įrengta būdelė su kondicionieriumi ir vandens šaltiniu. Pasivaikščioję po tropikus gerą valandą, į lauką išėjome kaip į kokią oazę ir grįžti jau nebesinorėjo. Nakvynei apsistojome Torquay mieste, o kitą rytą pasivaikščioję po prieplauką ir kelias pagrindines gatveles patraukėme į dar vieną parką - Abotsberio subtropinius sodus (Abbotsbury Subtropical Gardens), kur smagiai praleidome likusią dieną.

Paskui važiuojantys neskubėjo mus lenkti

Pervažiavimai iš vietos į vietą jau nebekėlė jokių sunkumų, nes regis kelionės pradžioje pravažiavome pačiais neįmanomiausiais keliais ir daugiau niekas mūsų nustebinti nebegalėjo. Tiesa, važiavome nevarydami dievo į medį, stengėmės greičio neviršyti ir daug kur riedėdavome net lėčiau nei buvo leidžiama. Pakerėjo vietinių vairuotojų pakantumas ir tolerancija. Kelis pamišelius teko matyti praskrendant autostrada, tačiau kuo siauresnis keliukas, tuo, regis, kiti vairuotojai yra geranoriškesni - niekas tavęs nelenkia, bandydamas primygtinai parodyti, koks tu ožys ir kaip tu čia lėtai važiuoji, niekas tavęs nespaudžia, nemirksi, nepypina, negestikuliuoja ir nereplikuoja. Vairuotojai čia itin draugiški, prie ko greitai priprantama ir nuo ko taip pat greitai atprantama vos vėl įsėdus į savo automobilį Kauno oro uoste.

Stonehendže linkmiausia maivytis akmenų fone

Penktą kelionės dieną iš Bornmuto (Bournemouth) pasukome į Šiaurę, atgal link Bristolio. Užsukome į Stonehendžą. Tai grynai turistinis traukos objektas. Net kiek nejauku pasidarė, nes kelias dienas iki šiol keliavome po tikrąją Angliją, kur gyventojai - anglai, aptarnaujantis personalas - anglai, net mūsų aplankytose vietose daugiausia sukinėjosi tie patys anglai. Tačiau Stonehendžo lankytojai visiškai kita publika - japonai, vokiečiai, teko sutikti ir lietuvių, kas tik nori, bet tik ne anglai. Nenuostabu, visgi nėra ten ką per daug veikti, gali ratu apeiti šį akmeninį statinį ir jo fone nusifotografuoti, ką beje, visi ir daro. Nors ypatingai ši vieta nenustebino, malonu buvo į tuos akmenis pasižiūrėti "iš arti", kiek tai yra leidžiama.

Toliau - Bath (dar senovės romėnų įkurtas kurortinis miestas) ir Bristolis. Bristolyje gyvenome centre, todėl automobilio paskutines dvi dienas nebereikėjo. Pasinaudojome juo paskutinį kartą tik vykdami į oro uostą. Grąžinome mašiniuką 6:30 val., ofisas buvo uždarytas, raktus įmetėme į dėžutę ir išskridome. Procedūra paprasta, ją dažnai nupasakoju klientams, kurie turi grąžinti automobilį nedarbo laiku. Visgi, būtų per paprasta, kad viskas tuo ir baigtųsi. Grįžęs pastebėjau, kad nuo kortelės nurašyta kiek per didelė suma. Lyg ir turėjau sumokėti vien už Wi-Fi priedėlį. Atsidaręs internete sąskaitą (tiesa, teko palaukti kelias dienas, kol ji bus ten įkelta), pamačiau, kad mano automobilio grąžinimas užfiksuotas 6 val. vėliau - 12:15 vietoj 6:30 - atitinkamai prisidėjo papildoma para, už kurią ir buvo nuskaičiuoti pinigai.

Raktus įmečiau šviečiant rytinei saulei (juk akivaizdu :))

Teko skambinti į Avis Budget klientų aptarnavimo skyrių, aiškinti situaciją, net nusiunčiau nuotrauką, kaip rytinės saulės šviesoje metu raktus į dėžutę - bekvailiodami su dukra buvome tai nufotografavę - nors, teoriškai, ji nieko neįrodo. Tiesa, turėjau dar vieną nuotrauką užantyje - užfiksuotą automobilio skydelį, kuriame matosi laikas ir kilometražas, sutampantis su tuo, kuris įrašytas sąskaitoje. Žinojau, kad tai garantuotas įrodymas, tačiau buvau nusprendęs pasilikti jį tam atvejui, jei mano klausimo sprendimas Avis'e strigtų. Tačiau jis nestrigo. Po 2 savaičių permoka buvo sugrąžinta, o iš Avis'o el. paštu gavau gražų atsiprašymo laišką. Taigi, likau visiškai patenkintas jų paslauga. Visada sakau, kad geras yra ne tas, kuris neklysta, o tas, kuris suklydęs moka ištaisyti savo klaidas.

Štai tokia buvo mūsų kelionė išsinuomotu automobiliu po pietvakarių Angliją ir ačiū Jums, kad perskaitėte mano pasakojimą iki galo. O čia rasite mūsų maršrutą sužymėtą žemėlapyje.